loguidinti

×loguĩdinti (-yti), -ina, -ino (l. łagodzić) 1. tr. vilioti, masinti ką prie savęs: Gerą šunį loguĩdyk neloguĩdyk – jis vis puola Lš. 2. refl. meilintis, gerintis: Jau tu ką nor padarei, kad tep loguĩdinies Lp. Pernai provojos, o jau dar loguidinas kap šuva Lš. \ loguidinti; priloguidinti